KRIKŠTO SAKRAMENTAS – viso krikščioniško gyvenimo pamatas ir vartai į kitus sakramentus. Krikštu esame išlaisvinami iš nuodėmės, atgimstame kaip Dievo vaikai ir tapdami Kristaus nariais įsitraukiame į Bažnyčią kaip jos pasiuntinybės dalyviai. Tai Šventosios Dvasios atgimdantis ir atnaujinantis nuplovimas. (Iš Kauno arkivyskupijos antrojo Sinodo)

Kūdikio krikštui rengiami tėvai ir krikštatėviai, kurie pareiškia norą krikštyti Katalikų Bažnyčioje kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus. Pasirengimo trukmė parapijoje – 1 susitikimas, kurio trukmė iki 1 val.

Artimiausia susitikimų data: 2017 m. gegužės 10 d. (trečiadienis) 18.30 val. Apie atvykimą praneškite tel.: 8655 41154

VAIKUČIAI KRIKŠTIJAMI:

ŠIOKIADIENIAIS: 10.00; 16.30; 17.00 val.;

ŠEŠTADIENIAIS:  11.00; 11.30; 12.00; 16.30 ir 17.00 val.; SEKMADIENIAIS: 11.00 val. ir 17.00 val.

 APIE KRIKŠTO SAKRAMENTĄ

Krikštas yra viso krikščioniškojo gyvenimo pamatas, prieangis į gyvenimą Šventojoje Dvasioje. Krikštu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, tampa jos nariu ir gauna teisę naudotis kitais sakramentais. Bažnyčia visada mokė, kad Krikštu įgyjama Išganymo malonė yra teikiama dovanai, todėl labai prasminga, kad ši malonė žmogų pasiektų kuo anksčiau – jam tik gimus.

Krikščionys tėvai turi rimtai priimti savo pareigą puoselėti Dievo jiems pavestųjų gyvybę ir žinoti, kad jie nusikalsta trukdydami kūdikiui gauti neįkainojamą malonę tapti Dievo vaiku, jei jo gimusio netrukus nepakrikštija.

Krikšto metu yra duodamas vardas. Kadangi krikštijamasis įsitraukia į Dievo vaikų antgamtinį gyvenimą, prasminga, kad jam būtų duodamas vardas šventojo, kuris galėtų padėti tesėti Krikšto pažadus ir jį globotų.

KRIKŠTATĖVIAI

Krikštijamąjį neša arba lydi krikštatėviai, kurie įsipareigoja jį dvasiškai globoti. Krikštas yra tikėjimo sakramentas. Kiekvienas tikintysis gali tikėti tik drauge su Bažnyčia. Tikėjimas, kurio reikalaujama Krikštui, dar nėra tobulas ir brandus, todėl jis turi būti ugdomas.

Krikštijamojo ar jo krikštatėvio kunigas klausia: „Ko nori iš Dievo Bažnyčios?“ O jis atsako: „Tikėjimo malonės“. Po Krikšto visų pakrikštytųjų, kūdikių ar suaugusiųjų, tikėjimas dar turi augti. Kad Krikšto malonė išsiskleistų, svarbi tėvų ir krikštatėvių pagalba.

Todėl krikštatėviais gali būti ne jaunesni nei 16 m., tvirtai tikintys katalikai (turi būti priėmę Krikšto, Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus, jei gyvena santuokoje, turi būti priėmę Santuokos sakramentą), patys krikščioniškai gyventi, 

iš Kanonų teisės kodekso: 873 kan. – Turi būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu. 

874 kan. – Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku.

Nepakrikštyti vaikai iki 7 metų vėliau turi būti ruošiami Krikšto Sakramentui, todėl rekomenduojama ruošiantis pirmai šv. Komunijai pasirengti ir Krikšto Sakramentui.

Suaugę žmonės, norintys pasikrikštyti Katalikų Bažnyčioje, Krikšto Sakramentui yra ruošiami:

•  Kauno arkivyskupijos suaugusiųjų katechezės mokykloje (Papilio g. 5, tel. pasiteiravimui (37) 322583, 8 672 37249).

.