Švč. Mergelės Marijos gimimas. Šiluvos Didieji atlaidai

Dievo-Motinos-skulptura-siems-Silines-atlaidams-parkeliavo-is-Krokuvos_img_gallery610ATLAIDŲ TRADICIJA

Šiluvoje nuo seno, dar prieš Dievo Motinos apsireiškimą, švęsti Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, liaudiškai – Šilinės. Šis pavadinimas, matyt, bus kilęs nuo seno vietovardžio – Šilas, iš kurio vėliau išsirutuliojo dabartinis vietovardis – Šiluva.

Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje veikiausiai imti švęsti Petrui Simonui Gedgaudui 1457-aisiais čionai pastatydinus Švč. Mergelės Marijos garbei ir savo šventiesiems globėjams Petrui ir Baltramiejui dedikuotą bažnyčią. Bažnyčios steigėjas tikriausiai pasirūpino iš Romos gauti savo statomai bažnyčiai titulinius atlaidus.

Šiluvos bažnyčia – bene pirmoji Lietuvoje Marijos Gimimo šventovė. Garsas apie šią bažnyčią ir ypač apie joje švenčiamus Marijos Gimimo (rugsėjo 8-ąją ) atlaidus plačiai pasklido. Žmonės būriais traukdavo ne tik iš artimiausių apylinkių, bet net iš Užnemunės, kur vyravo protestantai.

Martynas Mažvydas 1551-aisiais Prūsų hercogui Albrechtui rašytame laiške skundėsi savo ganomaisiais, kad šie net iš Ragainės vykstą į šventųjų šventes Lietuvos ir Žemaitijos parapijose, tarp jų ir Šiluvoje. Neseniai suprotestantinti Prūsijos lietuviai, matyt, brangino Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, kad ryždavosi keliauti ilgą kelią (apie šimtą kilometrų) ir net nepaisydavo savo pastoriaus rūpesčio dėl, anot M. Mažvydo, „baisios stabmeldystės“.

XVI a. antrojoje pusėje Šiluvoje įsigalėjus reformatams, katalikai neteko bažnyčios, drauge nutrūko ir ilgametė atlaidų šventimo tradicija. Atlaidai vėl imti švęsti Šiluvoje katalikams atgavus bažnytines žemes ir kun. Jonui Smolkai-Kazakevičiui 1627 m. pastatydinus nedidukę medinę bažnytėlę. Katalikams teko tiek jėgų padėti, kad atgautų nusavintą bažnytinį turtą, be to, per Lietuvą ritosi gana smarki reformacijos banga, kad, matyt, nesitikėta, jog nedidelė bažnytėlė greitai taps ankšta. Mat žmonės, anot pirmosios Šiluvos istorijos autoriaus kan. M. Svietkausko, gausiai, būriais ėmė keliauti į Švč. Mergelės šventę. Vien per 1629-ųjų atlaidus buvo išdalyta 11 tūkst. komunikantų. Tad veikiai nuspręsta bažnyčią padidinti.

Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie   Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantis, nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.

XVIII a. viduryje Šiluvoje buvo labai garsūs dveji atlaidai – Marijos Gimimo, švenčiami rugsėjo 8 d., ir liepos 2 d. švenčiami Marijos Aplankymo atlaidai, kuriais garsėjo ir Žemaičių Kalvarijos. Vysk. Antanas Tiškevičius savo rašte Romai rašo, kad šių švenčių proga norėdami pasimelsti prie garsiojo paveikslo žmonės į Šiluvą plaukdavo ne tik iš visos Žemaitijos, bet net iš Vilniaus ir kitų artimų vyskupijų. Todėl vyskupas sakosi ryžęsis statyti mūrinę bažnyčią.

c6d5dc0169ec0c9c757452dbfa52d305b91f32c2_article01-01_skApsireiškimo-koplyčios-altorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *