Negimusio kūdikio dienos minėjimas
Prisiminkime negimusius vaikus. Kviečiame jus melstis už negimusios gyvybės išsaugojimą ir kūdikio netektį patyrusias šeimas.
Lapkričio 23-oji Negimusio kūdikio diena
Ši diena prisimenama dėl to, kad 1955 m. lapkričio 23 d. tuometinio sveikatos ministro įsakymu Lietuvoje buvo įteisintas leidimas atlikti kūdikių abortą iki 12 savaičių. Nuo tada tūkstančiai kūdikių kasmet tiesiog negimsta.
Abortas nėra magiška operacija, kuri atsuka laiką atgal ir padaro moterį „nenėščią“. Abortas yra giliai sukrečiantis įvykis – netektis, o žmonės skirtingai reaguoja į netektis. Kai kurie atvirai kalbasi apie tai, kas įvyko, jiems dažnai lengviau išgyventi netektį. Kiti apsimeta, kad nieko neįvyko, tačiau po aborto skausmingi išgyvenimai niekur nedingsta. Kol visuomenė laiko abortą normaliu reiškiniu, moteris net negali atvirai pripažinti savo netekties ir gedėti. Tai dar labiau apsunkina gedėjimo procesą. Tik pripažinusi savo kaltę, išgyvenusi pyktį ir liūdesį, išraudojusi visą skausmą, išgedėjusi kūdikio netektį moteris gali susitaikyti su savimi, kitais ir Dievu.
Jonas Paulius II savo enciklikoje Evangelium Vitae kreipiasi į moteris, patyrusias abortą tokiais žodžiais:
„Norėčiau dabar tarti keletą žodžių specialiai moterims, kurios patyrė abortą. Bažnyčia gerai žino daugybę veiksnių, galėjusių lemti jūsų sprendimą; ji neabejoja, kad daugeliu atveju šis sprendimas buvo skausmingas ar net sukrečiantis. Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje. Draugiškai ir su išmanymu padedant bei patariant kitiems žmonėms, remdamosios savo pačių skausmingu patyrimu, jūs galite tapti iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis. Per savo įsipareigojimą gyvybei tapsite naujo požiūrio į žmogaus gyvybę skatintojomis – ar priimtumėte kitų vaikų gimimą, ar sveikintumėte ir apglėbtumėte rūpesčiu tuos, kuriems labiausiai trūksta artimo žmogaus“.
Naujausi komentarai