„Šventoji Marija, Dievo Motina“, nuo pat pirmųjų amžių Bažnyčia maldoje glaustai ir tiksliai išreiškė savo tikėjimo, susijusio su Jėzaus Motina, esmę (431 m. Efezo susirinkimas). Tačiau tik XV a. matome Bažnyčią aiškiai tai išreiškiant liturgijoje: „Dievas Švč. Mergelės Marijos Nekaltu Prasidėjimu parengė tinkamą būstą savo Sūnui“, dėl būsimojo jo Sūnaus nuopelnų apsaugodamas ją nuo bet kokios dėmės.“
Dievas leido Marijai „būti aušra Bažnyčios – nuostabiai gražios ir nesuteptos Kristaus sužadėtinės“, nuotakos be raukšlės, be dėmės, spindinčios grožiu, „šventos ir nesuteptos“. (Ef 5, 27).
Naujausi komentarai