Viešpats Jėzus Kristus įžengė į savo kančią su savaisiais valgydamas Velykų vakarienę, per kurią žydų tauta šventė išvadavimą iš priespaudos ir Sandorą su Dievu. Bet Kristus panorėjo paversti šią vakarienę Naujosios Sandoros, sudarytos jo Krauju, puota. Todėl jis, laužomos duonos ir geriamos vyno taurės, perkeistų į jo Kūną ir Kraują, ženklais įsteigė sudabartinantį minėjimą aukos, kurią jis rytojaus dieną paaukos ant kryžiaus.
Per kiekvienas Mišias mes atnaujiname Viešpaties puotą jo atminimui bei paminime jo Kančią laukdami jo garbingo atėjimo ir džiaugdamiesi jo buvimu su mumis. Tačiau Didįjį Ketvirtadienį šis atminimas ypač sustiprėja. Vakaro Mišios suburia žmones po darbo dienos, jas koncelebruoja visi parapijos kunigai, parodydami kunigystės vienybę. Pasibaigus Mišioms kiekvienas tylomis adoruodamas Švenčiausiąjį Sakramentą gali gilintis į slėpiningus žodžius, kuriuos Viešpats patikėjo saviesiems prieš įeidamas į Getsemanės sodą, ir ypač į jo didžiausią įsakymą: „Mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau.“
Naujausi komentarai