Velykų laikas baigiasi atskleisdamas visą savo esmę – tai Šventosios Dvasios atsiuntimo laikas. Dvigubas Dvasios išliejimas ženklina pirmą ir paskutinę dieną – Prisikėlimo vakarą ir Sekminių rytą. Dievo Dvasia pripildo pasaulį ir laiduoja jo vienybę, ji pašventina Bažnyčią „kiekvienoje tautoje ir šalyje“, ji paskleidžia savo dovanas „po visą pasaulį“. Tačiau tuo pat metu ji prasismelkia į širdis, užlieja jas savo meilės ugnimi ir „veda į tiesos pilnatvę“. Ji yra gyvastingumo pradas kiekvieno krikščionio, kuriame ji veikia tai kaip deginanti ugnis, tai kaip atgaivinanti gyvojo vandens versmė.
„Ateik, Šventoji Dvasia! Apšviesk mano protą, kad pažinčiau Tavo įsakymus. Sustiprink mano širdį prieš piktojo kėslus. Sužadink mano valią… O tiesos ir išminties Dvasia, supratimo ir patarimo Dvasia, džiaugsmo ir taikos Dvasia! Aš noriu to, ko Tu nori; noriu, nes Tu nori; noriu, kaip Tu nori; noriu, kada Tu nori…“ (Šv. Chosemarija Eskriva)
Naujausi komentarai