Pirmą advento sekmadienį Bažnyčios dėmesys sutelktas į antrojo Viešpaties atėjimo laukimą, kuris maitina jos maldą. Nuo pat Mišių įžangos kreipiame žvilgsnius į Dievą:“Mano širdis į Tave, Viešpatie, kyla. Juk niekas šlovės nepraranda, kas Tavim vilias.“ Krikščionis yra žmogus, kuris laukia Kristaus, bet jo laukimas nėra pasyvi būsena, atsakomybės už pasaulį atsižadėjimas. Tikintysis, melsdamas Dievą ryžto, „teisiais darbais pasitinka ateinantį Kristų“. Viešpats Jėzus vėl ateis, kaip pažadėjo, bet jis nori, kad eitume Jo link nepaisydami vargų. „Budėkite“, – sako Jis mums Evangelijoje. Krikščioniškas laukimas – tai ištikimybė tikėjime ir kova, kurią lemia Kristus mumyse.
Popiežius Pranciškus sako: „Meilė verčia mus siekti visuotinės bendrystės. Niekas nesubręsta ir nepasiekia pilnatvės atskirai. Dėl savo dinamikos meilė reikalauja vis didesnio atvirumo, didesnio gebėjimo priimti kitus.“
Naujausi komentarai