Šį vakarą, prisimenant Jėzaus Švenčiausios Eucharistijos įsteigimą Velykų vakarienėje, Jėzaus su mokiniais valgytoje Jeruzalėje tarsi išlaikome Jėzaus artumą.
Pats Jėzus teigė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten aš esu tarp jų“ (Mt 18,20).
Jautriai žvelgdamas į mūsų padėtį ir nujausdamas nepakeliamą lūkestį, Jėzus davė mums asmeninį nuolankaus atleidimo pavyzdį. Jis nuplovė ir nušluostė kiekvieno mokinio kojas, taip pat ir Judo. Kodėl? Kad parodytų „jiems savo meilę iki galo“, tai reiškia iki pat didžiausio meilės pavyzdžio. Jėzus taip pat norėjo duoti mums atleidimo ir nuolankumo pavyzdį ir taip suteikti gyvenimui gaivaus gyvybingumo. Jis sakė savo mokiniams: „Jūs esate švarūs“.
Norint taip stipriai mylėti ir taip nuoširdžiai atleisti, žmogui prisieina daug iškęsti. Tokia meilė nebuvo lengvai pasiekiama nei Jėzaus laikais, nei, žinoma, mūsų netgi šeimos vaidų pasaulyje. Kaina yra didelė; kentėjimas – svarbus. Švęsdami Eucharistiją, kurioje atsiskleidžia meilė ir atleidimas, mes „skelbiame Viešpaties mirtį, kol jis ateis“.
Ši meilė išlaisvina mus iš priespaudos, kur esame savo neapykantos, baimės, pavydo, priešiškumo aukos.
Mes skubame pirmyn ieškodami naujo nuostabaus, kupino meilės gyvenimo. Kai tokia meilė tampa visiškai tikra ir išsyk pastebima, Eucharistija užleidžia vietą dangui.
Kuo galiu atsilyginti Viešpačiui už visą,
ką jis dosniai yra man davęs?
Nešiu vyno atnašą Viešpačiui
ir šauksiuosi Viešpaties vardo..
Naujausi komentarai