AŠ ESU GYVOJI DUONA, NUŽENGUSI IŠ DANGAUS. KAS VALGYS TĄ DUONĄ, GYVENS PER AMŽIUS, ALELIUJA.
Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmės (keliamos į sekmadienį, tačiau tradiciškai švenčiamos ketvirtadienį, siekiant pabrėžti jos ryšį su Didžiuoju ketvirtadieniu) liturgijoje grįžtama prie Viešpaties įsteigtos Eucharistijos įvykio. Švenčiausiojo Sakramento šventės įsteigimas (1264 m. popiežius Urbonas IV) davė impulsą dideliam eucharistinio pamaldumo sąjūdžiui, išsiplėtojusiam vėlesniais amžiais ir šiandien įtrauktam į Bažnyčios paveldą. Šis pamaldumas pasireiškia eucharistinėmis procesijomis per Kristaus Kūno ir Kraujo šventę ir ypač viešomis bei asmeninėmis adoracijos metu prieš švenčiausiąjį Sakramentą formomis.
„Džiaugsmas neįrašytas į Šventąją Eucharistiją: ji neša Nukryžiuotojo atvaizdą. Bet kai priimate mane, argi nejaučiate mano džiaugsmo? Aš jums jį teikiu ir dovanoju. Sekite manimi į Kalvariją ir iki Eucharistijos.” (Dievo tarnaitė Trejybės Marija)
Naujausi komentarai