Kristaus Paaukojimas (Grabnyčios) ir Pašvęstojo gyvenimo diena

Praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jėzaus gimimo, Marija ir Juozapas nunešė Kūdikį į šventyklą, kad paaukotų Jį Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą. Šventieji seneliai Simeonas ir Ona išėjo pasitikti Jėzaus, ir Simeonas pasveikino Jį kaip „tautų šviesą“.

Šiandien žvelgiam į Dieviškąjį Kūdikį, tautų šviesą,  iškilmingai pašvenčiamą savo misijai – žmonijos išgelbėjimui. Atmenant šį pašventimą, Kristaus Paaukojimo šventė tapo maldos už pašaukimus pašvęstajam gyvenimui diena. Jėzaus susitikimas su Simeonu ir Ona taip pat yra Viešpaties susitikimo su visa savo tauta simbolis. Tai išreiškia procesija su naujai pašventintomis žvakėmis Mišių pradžioje. Šios apeigos, pagal kurią šventė dar vadinama Grabnyčiomis,  prasmė išreiškiama kunigo žodžiais: „Ir mes dabar, Šventosios Dvasios kviečiami, su žvakėmis rankose atėjome į Dievo namus, norėdami pagerbti Kristų ir susitikti su Juo Mišių aukoje.

Laimindamas žvakes, kunigas meldžia Dievą: „Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks Tavo garbės šviesą danguje“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *